Lt / En
Vienos knygos paroda: Viktorija Rybakova. Mintys yra gyvos
2015.12.04–2016.01.06
Parodos atidarymas: gruodžio 4 d., penktadienį, 18 val. ŠMC skaitykloje


„Visa gyvybė yra semiotinė ir visa semiozė yra gyva. [...]Gyvybė ir mintis yra vienas ir tas pats: gyvybė yra mąstanti; o mintys – gyvos.“

Eduardo Kohn, How Forests Think: Towards an Anthropology Beyond the Human


Jei mintys yra gyvos, jos, kaip ir visa kita, juda bei keičia savo pavidalą reaguodamos į sąlytį su išoriniu pasauliu ir paklusdamos vidiniam metabolizmui. Tarkime, meno parodoje eksponuojami kūriniai, parodos architektūra, santykiai tarp eksponatų ir erdvių yra įdaiktintos mintys, kurių energijos užtaisas neišsenka, o sklinda toliau įgaudamas naujas formas, tokias kaip, prisiminimai, gandai, kritiniai tekstai, kopijos ar kiti kūriniai. Tokiu būdu Viktorijos Rybakovos išgyventa skulptoriaus Mindaugo Navako paroda, vykusi 2014 m. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, virsta knyga – kartu ir tyrimo priemone, ir reveransu, nauja minties seka ir jos laikmena:

„Dirbdama su „Navako katalogu“ mintimis dėliojau koliažą, susidedantį iš Nacionalinės dailės galerijos pastato tektonikos ir Mindaugo Navako kūrinių gravitacijos šiame pastate. Menininko darbai sujudino mano vidinę sistemą spalvomis ir formomis. Todėl „kataloge“ norėjosi pasidalinti sinestetiniais įspūdžiais, paversti pamatytą vaizdinį į knygą naudojant kibernetinę kalbą, sistemiškai pajungiant pirmines percepcijas į semiotinį raizginį.
[…] Pirmoji mano knyga (oO, A Preview) atsirado kaip minčių „seklys“, pasąmoninių idėjų tinklas, išverstas į linijinį pasakojimą, kaip vartai į vizualiai ar taktiliškai nesuvokiamas erdves,– kvapų, garsų ar virtualybės.
Visų pirma norėjau pamatyti knygos struktūros ribas ir pasiūlyti naują judėjimo choreografiją joje. Į popierių žvelgiu kaip į mažo mastelio architektūrinę medžiagą, kuri turi savo storį, faktūrą, tekstūrą ir kartais gali savo paviršiumi imituoti kitas medžiagas: organines – kaip gyvūno oda ar vaisiaus odelė, ir „sunkiasias“ – kaip marmuras, betonas, geležis.“



Viktorija Rybakova (g.1989 m. Vilniuje) kuria parodų ekspozicijų architektūrą, autorinius baldus ir knygas. Pastaruoju metu ji kartu su grafikos dizainere Goda Budvytyte tyrinėja plastiko istoriją Meksikoje. Studijuodama santykį tarp objektų formos ir jų atsiradimo priežasčių, polimerus menininkė suvokia kaip takią medžiagą, kuri išpildo žmogaus poreikį daiktų lankstumui ir talpumui.

Parodos kuratorė: Rūta Junevičiūtė
Kalendorius
Leo Goldsmith. Podirvinis posūkis: pogrindinė vaizduotė šiuolaikiniame mene
Beatričės Mockevičiūtės parodos „Asukas“ atidarymas ir knygos pristatymas
Julie Peeters. Žurnalo BILL 2-ojo numerio pristatymas
Knygos pristatymas. Tyler Coburn „Richard Roe“
Sophia Holst. Pasekminės Vilniaus erdvės
Paskelbti parodos „JCDecaux premija 2019“ dalyviai
Archyvas